Kasybos pramonė: karantino sąlygos ir ekonomikos gaivinimo žingsniai
Lietuvos karjerų asociacija (LKA) vienija vidutines ir mažas įmones kuriose dirba virš 2500 darbuotojų. Jos išgauna ir perdirba apie 40-45% šalies žvyro, dolomito bei smėlio išteklių. Išgavus ir perdirbus šias naudingąsias iškasenas yra aprūpinami šalies kelininkai, betono gamintojai, statybininkai, privatūs asmenys.
Karantino sąlygomis karjeruose gamyba yra vykdoma. Dirbama vadovaujantis saugumo ir karantino taisyklių reikalavimais. Kokybės kontrolė užtikrinama, tačiau neprioritetiniai darbai, kur yra didesnė darbuotojų kontakto tikimybė, atidedami. Yra įmonių, kuriose stengiamasi apsaugoti vyresnius nei 65 metų darbuotojus, mokant jiems įprastus atlyginimus, bet prašant nesilankyti darbe. Ypač saugomi su klientais kontaktuojantys darbuotojai, ribojamas atsiskaitymas grynaisiais pinigais. Tam tikra apimtimi prekyba yra vykdoma. Tačiau juntamas klientų darbų trūkumas, vyrauja neigiamos naujienos ir neapibrėžtumas: sulėtėję kelių tiesimo darbai, atidedami NT plėtros projektai, stabdomas betono gaminių eksportas, šalyje vykdoma užsienio įmonių veikla yra pristabdyta dėl sienų kirtimo ribojimų, atidedamos investicijos į betono gamyklas. LKA įmonėse šiuo metu gaminamų medžiagų trūkumo nėra, tačiau dėl sumažėjusio medžiagų poreikio ir apyvartumo problemų ne viena gamybinė linija yra sustabdyta.
LKA vertina Vyriausybės kreipimąsi į asocijuotas verslo struktūras dėl karantino apribojimų naikinimo ir siūlo per daug neskubėti naikinti apribojimų, išskyrus tuos darbus, kurie vykdomi atvirame ore, t. y. kelių tiesimo ir statybos darbus. Taip pat LKA nuomone, balandžio pabaigoje ar gegužę tarp pirmųjų laisvinamų apribojimų galėtų būti naikinami ribojimai užsienio įmonių kelių tiesimo darbams Lietuvoje, nes šiuo metu yra sustabdyta eilė projektų. Asociacija rekomenduotų įvertinti atsargumą, nes nesukontroliuota antroji viruso plitimo banga grėstų dar sunkesnėmis pasekmėmis, nes galimai tektų stabdyti karjerų veiklą, NT projektus, infrastruktūros rekonstrukciją, taip pat galimai sąlygotų transporto bei tiekimo trikdžius. O tai jau būtų rimtas poveikis ne tik gyvybių, bet ir darbo vietų išsaugojimui ir pačiam ekonomikos stuburui – produktų tiekimo grandinei.
LKA vertina Vyriausybės ir jos institucijų pastangas ribojant COVID19 plėtrą bei skubiai ruošiamus pamatus ekonomikos atsigavimui po šios krizės. Tam reikalingas biurokratinių procedūrų greitinimas tiek skiriant paramą labiausiai tiesiogiai nukentėjusioms smulkioms ir vidutinėms įmonėms, tiek savalaikis kitų sprendimų nevilkinimas. LKA pastebi, kad atsakingų už planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, teritorijų planavimo institucijų ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojams pradėjus dirbti nuotoliniu būdu, stringa derinimo ir viešinimo procesai, didėja nemotyvuotų išvadų, stabdančių naujų kasybos objektų įgyvendinimą.
LKA analizavo Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) papildomo didinimo šiemet ir artimiausius 5 metus naudą šalies ekonomikos atsigavimui ir siūlo:
– kelių priežiūros ir plėtros programą dar šiemet papildyti lėšomis saugiai įgyvendinamiems darbams (žvyrkelių atstatymui, jų asfaltavimui, dangų paviršių apdorojimo darbams, kelių ir gatvių asfaltavimams);
– kaip ir medicinos įrangos, taip ir infrastuktūros objektų viešuosiuose pirkimuose trumpinti visų numatytų procedūrų terminus, skiriant papildomus asignavimus papildomam kvalifikuotam personalui apmokėti;
– per 3 mėn. parengti 5 metų (2021-2025) 5 mlrd. eurų sumos tvarios valstybinių ir savivaldybių kelių infrastruktūros plėtros programą ir nuo liepos mėn. jau pradėti ją įgyvendinti. Tuo tikslu savivaldybių bei LAKD specialistams iki vasaros peržiūrėti ir atrinkti parengtus bet dar nefinansuotus, svarbiausių, avaringiausių šalies kelių, gatvių, magistralių ar aplinkkelių projektus;
– skatinti vadovus ir atsakingus asmenis, jei numatyti asignavimai per metus yra panaudojami ir krizės pasekmių lengvinimo planai pilnai vykdomi.
Operatyvūs valstybės veiksmai atkuriant ir stiprinant nusidėvėjusią bendro naudojimo infrastruktūrą dabar labai padėtų – tai amortizuotų galimą ekonominį nuosmukį, gerintų gyvenimo sąlygas, investuojamus finansinius srautus paliktų šalies viduje. LKA įmonės yra pasirengusios ir pasiryžusios prisidėti prie Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės priimtų priemonių siekiant išsaugoti ekonomiką, socialiai atsakingai ir toliaregiškai jas planuojant ir įgyvendinant.
Veikime ryžtingai ir saugokime vieni kitus.