Įvyko Lietuvos karjerų asociacijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovybių susitikimas
Startavus rudeniui, įvyko Lietuvos karjerų asociacijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovybių susitikimas.
Asociacijos nariai iškasa ir perdirba apie 45 proc. visų Lietuvoje per metus susisiekimo infrastruktūros projektams, statybos pramonei ir kitoms reikmėms sunaudojamų dolomito ir žvirgždo skaldų, smėlio, žvyro bei kitų produktų, taip pat tiesa kelius, stato tiltus – šių įmonių veikla yra neatsiejama nuo direkcijos darbo efektyvumo, kelių priežiūrai ir plėtrai skiriamo finansavimo.
Susitikimo metu:
– Aptarta tikriausiai blogiausia valstybinių kelių ir tiltų būklė per pastaruosius du dešimtmečius.
Tiltų būklė prastėja sparčiau, nei jie yra rekonstruojami, nemažai kelių atkarpų yra „nukritusios“. Kelių kokybę nepalankiai vertina daugiau nei pusė šalies gyventojų – ir tai ne specialistų vertinimu, o sprendžiant apie situaciją iš praktikos, plika akimi matomų defektų (provėžų, sutrūkinėjusių, lopytų dangų). Tikrasis degradacijos mastas – daug platesnis. Apie jį signalizuoja kiti, kelininkų matomi ženklai (pavyzdžiui, plyšių tinklai, kitaip dar vadinami „krokodilo oda“).
– Atkreipėme dėmesį, jog reikalinga įgyvendinti ir pokyčius, keičiant visą kelio konstrukciją, jos neploninant ir įrengiant iš ilgaamžiškų medžiagų – vien asfaltbetonio sluoksnių storinimo nebepakanka.
Vietiniai karjerai dirba ribotu gamybos pajėgumu, nors galėtų svariai prisidėti prie tokios šalies kelių būklės gerinimo.
– Asociacijos atstovus nustebino žinios, jog direkcijos skelbti viešieji pirkimai žvyrkelių žvyravimui nepilnai sulaukė rangovų pasiūlymų, kad Zarasų aplinkkelio darbai nejuda, nes nėra tikrumo dėl rangovų šiaurės Lietuvos trūkumo. Siekiant gerinti kelių būklę, reikalinga išsiaiškinti tokių situacijų priežastis, atkreipti dėmesį į pirkimų organizavimą, rangovus ir padaryti išvadas, kas leistų sudaryti palankias sąlygas šiems projektams įvykti.
Išreiškėme lūkestį, kad kelių darbai šalyje prasidėtų kuo anksčiau nuo sezono pradžios, o darbų pikai nenusikeltų tradiciškai į spalio-lapkričio mėnesius. Direkcijos vadovybės paaiškinimai dėl ryžtingų vadybinių žingsnių optimizuojant konkursų skelbimo laiką suteikė vilties ir pasitikėjimo.
Susitikimo metu apibendrinta, jog būtina:
– ženkliai didinti kelių finansavimą, siekiant ne tik stabilizuoti, bet reikšmingai gerinti kelių būklę, kuri svarbi kiekvienam šalies gyventojui,
– užtikrinti direkcijos veiklos kokybę ir sprendimų priėmimo greitį, ypač efektyvinant su konkursų skelbimu, rangovų parinkimu susijusias procedūras,
– vis intensyvėjant žaliajai transformacijai, papildomai didinti finansavimą aplinkkelių tiesimui – vienam svarbiausių veiksnių, mažinančių miestų oro taršą.
Visiškai sutinkame su direkcijos generalinio direktoriaus Mariaus Švaikausko įsitikinimu, kad tiek kasybos ir karjerų eksploatavimo, tiek kelių sektorių įmonės ir direkcija yra „ne užsakovai ir rangovai, o partneriai“ – kartu turime siekti, jog mūsų tarpusavyje susijusios veiklos ir procesai vyktų darniai ir sklandžiai, o teigiamus to rezultatus pajustų ir visuomenė.
Esame dėkingi direkcijai už dalykišką ir konstruktyvų susitikimą, po kurio atnaujinome asociacijos ir direkcijos bendradarbiavimo sutartį ir tikimės plėtoti partnerišką dialogą.