Publikacijos ir pranešimai


Ar įmanoma nutiesti „Rail Baltica“ ar modernizuoti „Via Baltica“ be vietinių karjerų? Trumpas atsakymas – ne. Lietuvoje išgaunamos naudingosios iškasenos – žvyras, skalda, dolomitas – yra esminis kelių infrastruktūros pagrindas. Vien tik „Via Baltica“ ruožui prireikė dešimčių milijonų tonų medžiagų, o didėjant projektų apimtims, šis poreikis tik augs.


Seimas artimiausiu metu gali imtis Žemės gelmių įstatymo pataisų, kuriomis siūloma nustatyti 300 metrų atstumą tarp karjerų ir gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip siekis pasirūpinti aplinka ir gyventojais, toks sprendimas gali turėti reikšmingų ekonominių pasekmių. Įtvirtinus šį reguliavimą, galimybės naudoti šalies naudingąsias iškasenas būtų smarkiai suvaržytos. Poveikis šalies ekonomikai galėtų būti matuojamas ne vienu šimtu milijonų eurų.


Seime įregistruota ir kelią skinasi iniciatyva nustatyti privalomą 300 metrų atstumo ribą nuo gyvenamųjų, visuomeninės paskirties pastatų ir kitų objektų visiems projektuojamiems karjerams ar esamų karjerų plėtrai be jokio vertinimo. Įgyvendinus grupės Seimo narių parengtą Žemės gelmių įstatymo projekto pataisą, ilgainiui neigiamas pasekmes pajustų daugelis, nes būtų prarasta reikšminga vietinė žaliava.


Lietuvos vietos, kurios atrodo lyg iš kitos planetos… Ir jos visai šalia – ne kalnuose ar tropikuose, o mūsų kieme. Lietuvoje yra virš 600 karjerų. Kai kurie iš jų atlikus rekultivaciją virto neįtikėtinomis gamtos oazėmis, traukiančiomis keliautojus, fotografus ir gamtos mylėtojus.

i

Atgal