Karjero rekultivacija yra neatskiriama kiekvieno naudingųjų iškasenų telkinio naudojimo dalis. Užbaigus gavybą, būtina sutvarkyti jos vietą, t. y. rekultivuoti ir atkurti pirminę žemės paskirtį – žemės ūkiui, miškininkystei – arba pritaikyti tą plotą kitoms reikmėms, pagal savivaldybių ar kitų būsimų žemės savininkų ar naudotojų poreikius, pavyzdžiui, rekreacijai, pramonei, gyvenamajai statybai ar kt.
Dažnai rekultivuotos teritorijos tampa patraukliomis vietomis rekreacijai, taip prisidedamos prie vietos ekonomikos augimo. Pavyzdžiui, buvęs didžiulis Lampėdžių žvyro karjeras tapo svarbia kauniečių poilsio ir vandens sporto teritorija, pakrantėje veikiančiame kempinge nuolat sustoja turistai. Šiaurės Lietuvoje, kur ežerų reta, tinkamai sutvarkyti karjerai virsta gyventojų pamėgtomis vandens pramogų vietomis. Tokiuose vandens telkiniuose žvejoja ir maudosi Klovainių bei Petrašiūnų miestelių gyventojai. Tad karjerų rekultivacija ne tik sumažina ekologinį pėdsaką, bet ir pagerina bendruomenių gyvenimo kokybę, sukurdama naują ryšį tarp žmonių ir gamtos.
Atsiranda pavyzdžių kai rekultivuoti karjerai panaudojami naujo tipo žemės ūkio plėtrai. Atkurtos žemės naudojamos ekologiniam ūkininkavimui, taip sumažinant cheminių trąšų naudojimą ir skatinant tvarų maisto gamybos būdą.
Karjerų rekultivacija ne tik padeda atkurti ekosistemas, bet ir skatina biologinę įvairovę. Pavyzdžiui, po smėlio ir žvyro gavybos Lietuvoje daugelyje vietų buvo atkuriamos šlapynės, kurios tapo naudingomis buveinėmis paukščiams ir kitoms laukinėms gyvūnų rūšims.
Rekultivuoti buvusios kasybos plotai gali būti sėkmingai panaudojami pramonės plėtrai – šis potencialas dar visiškai neišnaudotas. Nes, kaip žinia, vis sunkiau surasti teritorijų, kuriose pramonės plėtra sulauktų vietos gyventojų pritarimo.
Lietuvos karjerų asociacijos nariai atsakingai ir laiku vykdo karjerų rekultivaciją. Buvę karjerai virsta mišku, ežeru, žemės ūkio naudmenomis ar kitais visuomenės poreikiams pritaikytais objektais.
