Naujienos

Karjerų veiklos reglamentavimas Europoje: fiksuotas atstumas ar individualus vertinimas?

Dalius Gedvilas. Be vietinių žaliavų Lietuvai brangs statybos ir strateginiai projektai

Jeigu Lietuva nesugebės užsitikrinti stabilios smėlio, žvyro, skaldos ir kitų naudingųjų iškasenų gavybos, strateginių projektų įgyvendinimas taps brangesnis, lėtesnis ir labiau priklausomas nuo importo. Tai reiškia didesnes sąnaudas valstybei, verslui ir gyventojams.

Šarūnas Frolenko. Be vietinių karjerų „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ liktų tik brėžiniais popieriuje

Ar įmanoma nutiesti „Rail Baltica“ ar modernizuoti „Via Baltica“ be vietinių karjerų? Trumpas atsakymas – ne. Lietuvoje išgaunamos naudingosios iškasenos – žvyras, skalda, dolomitas – yra esminis kelių infrastruktūros pagrindas. Vien tik „Via Baltica“ ruožui prireikė dešimčių milijonų tonų medžiagų, o didėjant projektų apimtims, šis poreikis tik augs.

„STOP kelių gadinimui“: institucijos, savivalda ir verslas vienijasi prieš perkrautą transportą

2026 m. kovo 23 d. pasirašytas memorandumas „STOP kelių gadinimui“. 🤝 Prie šio memorandumo iš viso prisijungė 23 institucijos. Taip pat jį pasirašė įvairios asociacijos, konfederacijos, sąjungos, tarp kurių - ir Lietuvos karjerų asociacija.

Ar 300 metrų Lietuvai gali kainuoti milijardą?

Seimas artimiausiu metu gali imtis Žemės gelmių įstatymo pataisų, kuriomis siūloma nustatyti 300 metrų atstumą tarp karjerų ir gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip siekis pasirūpinti aplinka ir gyventojais, toks sprendimas gali turėti reikšmingų ekonominių pasekmių. Įtvirtinus šį reguliavimą, galimybės naudoti šalies naudingąsias iškasenas būtų smarkiai suvaržytos. Poveikis šalies ekonomikai galėtų būti matuojamas ne vienu šimtu milijonų eurų.

Šalies karjerų plotų apribojimai didins statybų kainas ir paveiks ekonomiką

Seime įregistruota ir kelią skinasi iniciatyva nustatyti privalomą 300 metrų atstumo ribą nuo gyvenamųjų, visuomeninės paskirties pastatų ir kitų objektų visiems projektuojamiems karjerams ar esamų karjerų plėtrai be jokio vertinimo. Įgyvendinus grupės Seimo narių parengtą Žemės gelmių įstatymo projekto pataisą, ilgainiui neigiamas pasekmes pajustų daugelis, nes būtų prarasta reikšminga vietinė žaliava.

Lietuvos žemės gelmes tyrinėjantis mokslininkas: mūsų turimos naudingosios iškasenos vertos milijardų

Po žemės paviršiumi Lietuvos teritorijoje slypi keliolikos milijardų eurų verti naudingųjų išteklių klodai. Smėlis, žvyras, klintis, molis, dolomitas, durpės – tai pramonėje bei valstybės gerovei būtinos medžiagos, stūksančios daugelyje šalies rajonų ir net didžiųjų miestų teritorijose.